Micha\u0142 Elwiro Andriolli – dailininkas (grafikas, tapytojas). Gim\u0117 1836 m. lapkri\u010dio 2 d. Vilniuje, mir\u0117 1893 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. Nalen\u010diove (Lenkija).Pranci\u0161kaus Andriolio (Andriolli<\/em>) s\u016bnus. Nuo 1855 m. studijavo medicin\u0105 Maskvos universitete, v\u0117liau mok\u0117si Maskvos tapybos skulpt\u016bros ir architekt\u016bros mokykloje. 1857 m. baig\u0117 Peterburgo Dail\u0117s akademij\u0105. Tais pa\u010diais metais Peterburgo dail\u0117s akademija u\u017e \u201eStudento portret\u0105\u201c suteik\u0117 jam neklasinio dailininko titul\u0105. Nuo 1860 m. tobulinosi Romoje \u0161v. Luko dail\u0117s akademijoje ir Pary\u017eiuje. 1861 m. sugr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, kur aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, kov\u0117si Liudviko Narbuto b\u016bryje. Po sukilimo slapst\u0117si Maskvoje, Peterburge. Buvo suimtas, kalintas, pab\u0117g\u0119s i\u0161 kal\u0117jimo, emigravo \u012f Pary\u017ei\u0173. Ten k\u016br\u0117 iliustracijas \u017eurnalams ir knygoms. 1866 m. gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, buvo are\u0161tuolas ir i\u0161tremtas \u012f Viatkos gubernij\u0105. Po amnestijos 1871 m. apsigyveno Var\u0161uvoje. Kur\u012f laika gyveno Vilniuje ir Kaune.\u00a0M. E. Andriolio k\u016bryboje galima i\u0161skirti kelet\u0105 etap\u0173: pirmasis Lenkijos laikotarpis, Pary\u017eiaus laikotarpis ir antrasis Lenkijos laikotarpis. 1871 m. apsigyven\u0119s Var\u0161uvoje, bendradarbiavo \u017eurnale \u201eK\u0142osy\u201c, v\u0117liau iliustravo Antonio Mal\u010devskio, Vladislovo Sirokoml\u0117s, Jono Chodzkos, Elizos O\u017ee\u0161kien\u0117s, Julijaus Slovackio, J. J. Kra\u0161evskio k\u016brinius. 1881 m. suk\u016br\u0117 ilistracij\u0173 Adomo Mickevi\u010diaus poemai \u201ePonas Tadas\u201c: \u201e\u010dia i\u0161ry\u0161k\u0117jo ypa\u010d gyvas, i\u0161rai\u0161kingas dailininko komponavimo b\u016bdas, ne tik iliustruojantis atitinkamus poemos fragmentus, bet ir kuriantis savaranki\u0161k\u0105 plastin\u012f pasakojim\u0105\u201c [1].Pary\u017eiaus laikotarpiu (nuo 1883) bendradarbiavo su garsia leidykla \u201eFirmin-Didot\u201c, suk\u016br\u0117 iliustracij\u0173 F. Kuperio, T. Gotj\u0117, V. \u0160ekspyro k\u016briniams.1886 m. gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lenkij\u0105, suk\u016br\u0117 iliustracijas A. Mickevi\u010diaus \u201eGra\u017einai\u201c, \u201eKonradui Valenrodui\u201c, 1891\u20131892 m. nutap\u0117 11 paveiksl\u0173 Kauno katedrai.Be kit\u0173 jo k\u016brini\u0173 reik\u0161mingi ir rai\u017einiai, kuriuose vaizduojami Lietuvos istoriniai \u012fvykiai \u2013 \u201eGedimino pilies statyba\u201c (1882), \u201eGenerolo Narbuto mirtis\u201c. \u201eJuose naudojama ta pati iliustracin\u0117 stilistika, ta\u010diau plasti\u0161kumu, virtuozi\u0161ka detali\u0173 ir visumos darna, dinami\u0161ka \u0161rift\u0173 \u012fvairove dailininkas prisid\u0117jo prie tautinio Lietuvos atgimimo\u201c [2]. M. E. Andriolio \u201erealizme visada buvo tiek daug fantazijos, kad jis nukrypdavo nuo tiesos, jo peiza\u017eai buvo ka\u017ekokie dekoratyv\u016bs, su romantizmo bruo\u017eais, turintys savyje fantasti\u0161ko ver\u017elumo, be ramyb\u0117s saiko\u201c [3].M. E. Andriolis \u2013 neoromantizmo atstovas. Be min\u0117t\u0173 k\u016brini\u0173, jis nupie\u0161\u0117 istorini\u0173 ir buitini\u0173 kompozicij\u0173, cikl\u0105 \u201e1863 m. sukilimas Lietuvoje\u201c, nutap\u0117 peiza\u017e\u0173 (\u201eItalijos peiza\u017eas\u201c,1861 \u2013 LDM), portret\u0173, realistini\u0173 kompozicij\u0173 ba\u017eny\u010dioms (Veliuonos \u20131864, Naugarduko \u2013 1892\u20131893).\u00a0Pagal LDM Lietuvos dailinink\u0173 duomen\u0173 baz\u0117s informacij\u0105:\u00a0Tekstas parengtas 2006-09-04 pagal \u201eLietuvos dail\u0117s istorij\u0105\u201c (V., 2002, p. 251)ir Visuotin\u0119 lietuvi\u0173 enciklopedij\u0105 (V., 2001, t. 1, p. 499)\u00a0Literat\u016bra:\u00a01, 2, 3.\u00a0Lietuvos dail\u0117s istorija, sudarytojai A. Andriu\u0161kevi\u010dius, A. Butrimas ir kt., Vilnius, 2002, p. 251.<\/p>\n