Eglė Velaniškytė (1958), “Nida”, ~1980, drobė, aliejus, 62×72 cm

Eglė Velaniškytė, gim. 1958.05.28, Kaunas, lietuvių tapytoja. 1982 baigė Lietuvos dailės institutą. 1991–92 ir 1997–2001 Salako vidurinės mokyklos dailės mokytoja. Nuo 2001 dirba Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (2002–06 tapybos studijos Meno laboratorija II vadovė). Nuo 1983 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; svarbesnės individualios: Kaune (1983, 1984, 1994 – su Gediminu Borisevičiumi, 1998, 2005, 2007, 2009, 2013, 2018), Vilniuje (1995, 2005, 2009, 2010, 2012 – su Povilu Ramanausku, 2021), Klaipėdoje (2010), Zarasuose (2011), Molėtuose (2019, 2023), Šiauliuose (2022).

Nutapė daugiausia figūrinių kompozicijų (Trys laukiančios moterys 1984, Moterų palata 1987, Raudotoja 1989, Pontijus Pilotas I, Tėvo palaidūno sugrįžimas, abu 2010), t. p. peizažų (apie 250), natiurmortų (apie 90). Kūryboje ryšku ekspresionizmo ir realizmo dermė, būdinga didelė emocinė įtampa, intymus šališkas santykis su tikrove, ekspresyvi tapysena, dažna gyvenimo prasmės, skausmo, ligos, mirties tema. Ankstyvieji paveikslai tamsaus, vėlyvesni – šviesesnio kolorito, juose vaizduojami liūdni, pavargę, susimąstę, grubokų pavidalų žmonės.

Parengta pagal: vle.lt