- Jūsų krepšelis tuščias
- Tęsti apsipirkimą
Autorių biografijos
19 a. dailė (Lietuva)
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
19 a. dailė (Vakarų Europa)
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
20 a. dailė (Rusija)
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
20 a. dailė (Vakarų Europa)
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Ajauskas Valentinas (1948)
Valentinas Ajauskas (1948) 1966-1973 studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute, įgijo grafiko specialybę. Nuo 1980 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1986 m. – Lietuvos ekslibrisininkų klubo narys, nuo 1994 m. – Vilniaus estampo klubo narys. Dailininkas dirba beveik visose grafikos srityse: kuria estampus, plakatus, ekslibrisus, karikatūras, iliustruoja knygas. Daugiausia kuria oforto ir šilkografijos technika. Išskirtinis kūrinių bruožas – atlikimo precizika. Ofortai smulkaus, detalizuoto piešinio, daugiaplaniškos kompozicijos, praturtinti toninių niuansų ir pustonių gausa. Šilkografijos technika atlikti estampai pulsuoja gyvybe. Jie – laisvo, nevaržomo piešinio, dažnai asimetriškos, fragmentinės kompozicijos, švytintys šiltų rusvų, gelsvų, raudonų tonų deriniais. Dailininkas daug tapo aliejumi, lieja akvareles. Pastarosios subtilios, preciziškos, pasižymi meistriška skaidrios akvarelės liejimo technika. Tapybos drobėse didelis dėmesys skiriamas detalėms ir kompozicinei harmonijai. Čia atgyja poetiškos dailininko vizijos, romantizuoti, fantastiniai Vilniaus vaizdai.
Dailininkas apipavidalino ir iliustravo nemažai knygų, daugiausia vaikams. Iliustracijas daugiausia kurtos akvarelės bei spalvinto piešinio tušu technika. Jos gyvos, kupinos charakteringų laisvų, išraiškingų, labai ekspresyvių piešinių. Dominuoja šiltas rusvas koloritas, personažų ir daiktų siluetai dažnai paryškinami juodu kontūru. Dailininkas apipavidalino ir maketavo daugelį knygų, dailės ir fotoalbumų: seriją „Lietuvos fauna“ (1988), Č. Kontrimo „Lietuvos geležiniai kryžiai“ (1991), „Pasaulio dailė“ (1997), meno katalogų: „Alfonsas Būdvytis“, „Gintautas Trimakas“, „Snieguolė Michelkevičiūtė“, „Daugiakalbiai peizažai“ (visi 1997) ir kt.
Sukūrė nemažai plakatų gamtos apsaugos, sveikatos, dailės parodų temomis. Ekslibrisus dailininkas pradėjo kurti dar mokykloje, yra sukūręs jų beveik 100, daugiausia oforto ir šilkografijos technika.
V. Ajauskas dailės parodose dalyvauja nuo 1968 m. Pelnė daugybę apdovanojimų respublikiniuose ir sąjunginiuose knygos meno konkursuose, plakato bei ekslibriso parodose
Kūrinių yra LDM, Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Del Bello galerijoje Toronte (Kanada), Humoro ir satyros muziejuje Gabrove (Bulgarija), taip pat jų įsigiję privatūs kolekcionieriai.
Parengta pagal LDS informaciją.
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Andriolis Mykolas Elvyras (1836-1893)
Michał Elwiro Andriolli – dailininkas (grafikas, tapytojas). Gimė 1836 m. lapkričio 2 d. Vilniuje, mirė 1893 m. rugpjūčio 23 d. Nalenčiove (Lenkija).Pranciškaus Andriolio (Andriolli) sūnus. Nuo 1855 m. studijavo mediciną Maskvos universitete, vėliau mokėsi Maskvos tapybos skulptūros ir architektūros mokykloje. 1857 m. baigė Peterburgo Dailės akademiją. Tais pačiais metais Peterburgo dailės akademija už „Studento portretą“ suteikė jam neklasinio dailininko titulą. Nuo 1860 m. tobulinosi Romoje šv. Luko dailės akademijoje ir Paryžiuje. 1861 m. sugrįžo į Lietuvą, kur aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, kovėsi Liudviko Narbuto būryje. Po sukilimo slapstėsi Maskvoje, Peterburge. Buvo suimtas, kalintas, pabėgęs iš kalėjimo, emigravo į Paryžių. Ten kūrė iliustracijas žurnalams ir knygoms. 1866 m. grįžo į Lietuvą, buvo areštuolas ir ištremtas į Viatkos guberniją. Po amnestijos 1871 m. apsigyveno Varšuvoje. Kurį laika gyveno Vilniuje ir Kaune. M. E. Andriolio kūryboje galima išskirti keletą etapų: pirmasis Lenkijos laikotarpis, Paryžiaus laikotarpis ir antrasis Lenkijos laikotarpis. 1871 m. apsigyvenęs Varšuvoje, bendradarbiavo žurnale „Kłosy“, vėliau iliustravo Antonio Malčevskio, Vladislovo Sirokomlės, Jono Chodzkos, Elizos Ožeškienės, Julijaus Slovackio, J. J. Kraševskio kūrinius. 1881 m. sukūrė ilistracijų Adomo Mickevičiaus poemai „Ponas Tadas“: „čia išryškėjo ypač gyvas, išraiškingas dailininko komponavimo būdas, ne tik iliustruojantis atitinkamus poemos fragmentus, bet ir kuriantis savarankišką plastinį pasakojimą“ [1].Paryžiaus laikotarpiu (nuo 1883) bendradarbiavo su garsia leidykla „Firmin-Didot“, sukūrė iliustracijų F. Kuperio, T. Gotjė, V. Šekspyro kūriniams.1886 m. grįžęs į Lenkiją, sukūrė iliustracijas A. Mickevičiaus „Gražinai“, „Konradui Valenrodui“, 1891–1892 m. nutapė 11 paveikslų Kauno katedrai.Be kitų jo kūrinių reikšmingi ir raižiniai, kuriuose vaizduojami Lietuvos istoriniai įvykiai – „Gedimino pilies statyba“ (1882), „Generolo Narbuto mirtis“. „Juose naudojama ta pati iliustracinė stilistika, tačiau plastiškumu, virtuoziška detalių ir visumos darna, dinamiška šriftų įvairove dailininkas prisidėjo prie tautinio Lietuvos atgimimo“ [2]. M. E. Andriolio „realizme visada buvo tiek daug fantazijos, kad jis nukrypdavo nuo tiesos, jo peizažai buvo kažkokie dekoratyvūs, su romantizmo bruožais, turintys savyje fantastiško veržlumo, be ramybės saiko“ [3].M. E. Andriolis – neoromantizmo atstovas. Be minėtų kūrinių, jis nupiešė istorinių ir buitinių kompozicijų, ciklą „1863 m. sukilimas Lietuvoje“, nutapė peizažų („Italijos peizažas“,1861 – LDM), portretų, realistinių kompozicijų bažnyčioms (Veliuonos –1864, Naugarduko – 1892–1893). Pagal LDM Lietuvos dailininkų duomenų bazės informaciją: Tekstas parengtas 2006-09-04 pagal „Lietuvos dailės istoriją“ (V., 2002, p. 251)ir Visuotinę lietuvių enciklopediją (V., 2001, t. 1, p. 499) Literatūra: 1, 2, 3. Lietuvos dailės istorija, sudarytojai A. Andriuškevičius, A. Butrimas ir kt., Vilnius, 2002, p. 251.
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Antanavičius Valentinas (1936-2024)
Valentinas Antanavičius gimė 1936 m. Kušlikių kaime (Šiaulių raj). 1962 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą. Dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje ir Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1995 m. docentas. Nuo 1964 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1992 m. jam buvo suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2006 m. ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. V. Antanavičius yra Grupės „24“ narys. Parodose dalyvauja nuo 1962 m., surengė daugiau kaip 15 individualių, apie 120 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje.
Valentinas Antanavičius kritikų yra apibūdinamas kaip “gyvas klasikas”, “lietuviškojo modernizmo korifėjus”, dailėje keliantis pilietines problemas. Ilgai priklausęs tyliojo modernizmo sąjūdžiui, dailininkas įtvirtino estetiką, kuri pavadinta “bjaurumo estetika”, nors ji – ne griaunanti ar niokojanti, bet kurianti. Jo kūriniai nepataikauja žiūrovui, bet provokuoja mąstyti, yra kupini energijos. V. Antanavičiaus siekis – atskleisti tai, kas slypi už parodomo fasado ir tampa “gyvenimu be parado” (dailėtyrininkės D. Zovienės apibūdinimas). V. Antanavičiaus paveikslų, ypač asambliažų, nuotaika – groteskiška, tapyba – griežtų formų, kurias lemia spalvos ir naudojamų daiktų pavidalai. Dominuoja niūrios, murzinos spalvos. Daiktai yra nudėvėti, seni, tiesa, kartais perkonstruoti, suteikiant jiems naujų spalvų, kartais – ryškių akcentų, tarsi sujungiant dabartį su praeitimi, dėl ko jie tampa prasmingais objektais. Valentino Antanavičiaus kūryba artima savo laikmečiui, kurioje ironizuojama 7-8 dešimtmečių ideologinė, socialinė ir kultūrinė hierarchija: darbas, žmogus ir religija. V. Antanavičius – vienas pirmųjų menininkų Lietuvoje, kuris rimtai dirbo asambliažo technika, ją derindamas su tapyba.
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Cvirkienė Račkauskaitė Marija (1912–2004)
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Lukštas Algirdas (1921-1992)
- “Prie molberto” (tapytojas Algirdas Lukštas). 1958 m. Fotografas Adauktas Marcinkevičius.
- ALGIRDAS LUKŠTAS (1921-1992)
- Lietuvių tapytojas, akvarelininkas, dailės mokytojas. Gimė 1921 m. rugsėjo 8 d. Norių k., Vaškų vls., Biržų-Pasvalio apskr. (dabar Pasvalio r.), mirė 1992 m. Kaune. 1941 m. baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1950 m. baigė Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (dekoratyvinę ir monumentaliąją tapybą) ir tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno vidurinėje dailės mokykloje. Labai daug prisidėjęs formuojant realistines piešimo tradicijas, išugdė daug Lietuvos dailininkų, kaip mokytojas buvo gan atviras XXa. moderniosios dailės klasikai. Algirdas Lukštas tapo neatsiejama Kauno meno mokyklos asmenybe, jis buvo nepaprastai mėgiamas jos mokinių, garsėjo, kaip labai įdomus, nuoširdus bei nuoširdžiai mokinių problemomis besidomintis dėstytojas. “Tai buvo ne tik mokytojas, bet ir artistinės natūros įdomus pašnekovas, vyresnis kolega, kartais užtarėjas” (cit. Saulius Mikėnas, kadg.lt). Dailės parodose dalyvavo nuo 1960 m. Tapė romantizuotas, dažniausiai įvairias gamtos būsenas, nuotaikas perteikiančias akvareles. Dažnai tapė taip vadinama “šlapia” technika, jo akvarelės pasižymi preciziškumu, aukštu meninio meistriškumo lygiu. A. Lukštas yra puikus akvarelistas, klasikinės akvarelės technikos puoselėtojas, jis pelnytai stovi greta “Č. Kontrimo, I. Budrio, Br. Bernotaičio ir kitų žymiausių Lietuvos akvarelės meistrų.“ (L. Ziberkas, „Alfonsas Keturka“ in: žurnalas „Gedimino universitetas“, Vilnius: VGTU, 1999). A. Lukštas dažnai dalyvavo akvarelių parodose, rengė savo kūrinių ekspozicijas Kaune, Dusetose, Lazdijuose, Zarasuose ir kituose Lietuvos miestuose. Jo darbai puošia ne vieną interjerą. Dailininko eskizai, ypač įvairių praktikų metu sukurti darbai, – labai įvairūs, dažnai derinti su tekstu, trumpais įrašais, betarpiškai perteikiantys įspūdžius. LDM saugomi darbai: „Prie ežero“ (1977), „Ruduo“ (1977), „Pamiškė rudenį“ (1979), „Degantis ruduo“. Parengta pagal ldm.lt, limis.lt informaciją; Lietuvos tapyba 1940-1990 Katalogas, 1996. Memorialinis vakaras, skirtas mokytojui Algirdui Lukštui atminti: https://www.youtube.com/watch?v=Uz-ms1s3reU
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Pirot Jean-Etienne (Étienne) (1952)
Skulptorius Žanas Etjenas Pirot 1952 m. gimė Prancūzijoje, Grenoblyje. Studijavo Otavos universitete Kanadoje, tęsė studijas Prancūzijoje, Marselyje ir įgijo dailės bakalauro laipsnį. Vėliau studijavo Paryžiaus Nacionalinės dailės mokykloje, kurioje 1974-1976 metais dirbo dėstytoju. Parodose dailininkas dalyvauja nuo 1972 metų. Šiuo metu gyvena ir kuria Paryžiuje.
Kurdamas pirmąsias skulptūras dailininkas naudojo marmurą, akmenį ir medieną. Tačiau netrukus jis pasirinko bronzą, medžiagą, kuri leido jam žaisti su tvirtais paviršiais ir tuščiomis ertmėmis. Žanas Etjenas Pirot redukuoja kuriamą objektą, palikdamas tik esminius dalykus – ranką, veidą, judesį, siekdamas subalansuotos, konstruktyvios ir išraiškingos harmonijos. Bronza taip pat suteikė dailininkui galimybę išnaudoti patinos galimybes, spalvų gradaciją ir poliruotą apdailą.
Ž. Etjeno Pirot skulptūros simbolizuoja įvairius žmogaus gyvenimo aspektus ir yra stiprių išgyvenimų atspindys. Apibendrintos skulptūrų formos, dar labiau sustiprina simbolistinį dailininko kūrybos aspektą. Kūrybos temos deklaruoja pagrindines žmogaus vertybes: meilę, motinystę, draugystę, tikėjimą.
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Šimonis Kazys (1887-1978)
Kazys Šimonis (1887 – 1987) – dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas. Mokėsi pas Tadą Daugirdą (1908–1910 m.), Fedosejevo vakariniuose piešimo kursuose (1917–1918 m.). 1919 m. apsigyveno Kaune, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje. 1919–1924 m. dėstė piešimą ir dailyraštį Kauno „Aušros“ gimnazijoje, mokytojų kursuose. 1920–1921 m. mokėsi privačioje Adomo Varno dailės studijoje. 1923 m. Berlyne studijavo dailę. 1923–1924 m. dėstė piešimą Juozo Damijonaičio organizuotuose mokytojų kursuose. 1934–1945 m. Kauno meno mokyklos bibliotekos vedėjas. 1945–1950 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto muziejaus vedėjas. Sukūrė apie 2000 kūrinių – peizažų, portretų, fantastinių paveikslų, taip pat ekslibrių, plakatų. Greta individualios kūrybos dailininkas visą gyvenimą domėjosi ir liaudies menu: rinko ir piešė liaudies meno dirbinius, gilinosi į valstiečių buitį, papročius, užrašinėjo tautosaką.
Dailininkas savitai taikė jo laikmečiu vyravusių meno srovių: kubizmo, ekspresionizmo, lučizmo išraiškos priemones. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu K. Šimonis buvo paveiktas M. K. Čiurlionio kūrybos, paveiksluose dažnai naudojo simbolinius vaizdinius. Vėliau didelį poveikį jam padarė vokiečių ekspresionistų, Bauhaus mokyklos dailė, ypač Ferenco Marko ir Lyonelo Feiningerio, stilizuoti, įvairiomis kryptim krintančių šviesos pluoštų ir linijų suformuoti fantastiniai vaizdai. Brandžiuoju kūrybos laikotarpiu (3- 4 dešimt.) stiprėja dailininko polinkis skaidyti daiktus, erdvę į geometrinius segmentus. Geometrinės formos, persmelktos šviesos blyksnio, skaido vaizdą mažyčiais kristalais. Didelę reikšmę savo kūriniuose dailininkas teikia šviesai. Pokario metais dailininkas kuria stilizuotus, pasakiško turinio kūrinius, kuriuose jaučiamos liūdesio, prisiminimų nuotaikos. Daugelyje kūrinių vyrauja apibendrinti simboliniai ar siužetiniai peizažai.
Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę.
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Varnas Adomas (1879-1979)
A. Varnas, “Bangose” (autoriaus ir jo žmonos portretas), 1912 m., drb., al., MČDM)
Adomas Varnas (1897 – 1979) – tapytojas, grafikas, fotografas, dailės pedagogas. Baigė Joniškio pradžios mokyklą, Mintaujos gimnaziją. 1897 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1900–1903 m. mokėsi Peterburge, 1903–1906 m. Krokuvoje, Imperatorinėje dailės akademijoje, 1908 m. baigė Ženevos aukštąją dailės mokyklą. Dailės parodose pradėjo dalyvauti nuo 1908 m. 1917–1918 m. mokytojavo Voronežo lietuvių mokytojų seminarijoje, 1919–1920 m. Vilniuje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1924–1939 m. dėstė Kauno meno mokykloje piešimą, dekoratyvinę tapybą ir kompoziciją. 1941–1944 m. Valstybiniame dailės institute dėstė piešimą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Nutapė portretų („Dailininkas ir elgeta”, Kazimiero Naruševičiaus, Jono Basanavičiaus, Prano Mašioto), peizažų („Žiema Tatruose”, „Šv. Jokūbo bažnyčia”, „Beržynėlis paežerėje), sukūrė šaržų ir karikatūrų, knygų iliustracijų. Nufotografavo daug lietuviškų kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių, išleido albumą „Lietuvos kryžiai” (1926).
Parengta pagal: LIMIS
PARDAVIMŲ ISTORIJA:
Kazys Šimonis, “Auka”, 1934, kartonas, tempera, 27×30.2 cm, 2300 Eur
Aukciono data: 2019.03
Kazys Šimonis, “Mergina”, 1925-35, kart., tempera, 42 x 33 cm, 5400 Eur
Aukciono data: 2016.04
Kazys Šimonis, “Miškas”, 1962 m., kartonas, tempera, 34 x 49 cm, 3500 Eur
Aukciono data: 2017